Norėčiau gauti naujienlaiškius
...ir naujausią informaciją apie žmogiškųjų išteklių renginius bei kitą veiklą!
Atostogos nuo darbo nelygu tikram poilsiui: kaip iš tikrųjų atsiriboti
Vasara jau čia, o kartu su ja – ir ilgai lauktas atostogų metas. Tačiau neretai atostogos klaidingai tapatinamos tik su poilsiu. Daugelis žmonių ir organizacijų į jas žvelgia tik per darbo prizmę – kaip į laiką, kai galima atsitraukti nuo su darbu susijusio streso. Vis dėlto tikras poilsis reiškia kur kas daugiau: tai ne tik fizinis atsitraukimas nuo darbų, bet ir energijos atgavimas, psichinis atsigavimas bei galimybė kokybiškai leisti laiką su artimaisiais. Gyvenant kultūroje, kuri nuolat „šlovina“ užimtumą ir veiklumą, gebėjimas išties pailsėti tampa vis retesne patirtimi – tiek kasdienybėje, tiek ir atostogaujant.
Henry G. Uriko / Bendrovės nuotr.
Atostogų planavimas kelia papildomą stresą
Artėjant atostogoms, daugelis žmonių darbe patiria padidėjusį aktyvumą. Dažnai tai kyla iš vidinio įsitikinimo, kad poilsį reikia „užsitarnauti“, todėl stengiamasi kuo daugiau nuveikti iš anksto ir nepalikti darbų kolegoms. Toks intensyvus pasiruošimas sukelia papildomą nuovargį ir stresą, kurį, tikimasi, kompensuos atostogos. Tuo tarpu kiti yra įpratę atostogų metu išlikti bent iš dalies įsitraukę į darbinius reikalus – jiems tai atrodo priimtina ir valdoma poilsio forma. Tokiu atveju nei pasiruošimas atostogoms, nei pačios atostogos esmingai nesiskiria nuo kasdienio darbo ritmo.
Sprendimą, ar per atostogas visiškai atsiriboti nuo darbo, ar išlaikyti tam tikrą profesinį ryšį, dažnai nulemia individualios savybės, pareigų pobūdis ir organizacijos kultūra. Įdomu, kad kai kurie tyrimai teigia, jog saikingas darbo kontaktas ilgesnių atostogų metu, priklausomai nuo užimamų pareigų, atliekamų užduočių ir atostogų trukmės, gali padėti sumažinti nerimą, sustiprinti kontrolės jausmą ir net palengvinti atsipalaidavimą. Tokiais atvejais žmogus jaučiasi ramesnis, nes žino, kas vyksta darbe. Vis dėlto, nors psichologiškai tai gali suteikti saugumo pojūtį, fiziologiniu lygmeniu net ir minimalus įsitraukimas gali išprovokuoti paslėptas streso reakcijas, kurios trukdo tikram poilsiui.
Artėjant atostogoms, daugelis žmonių darbe patiria padidėjusį aktyvumą. Dažnai tai kyla iš vidinio įsitikinimo, kad poilsį reikia „užsitarnauti“, todėl stengiamasi kuo daugiau nuveikti iš anksto ir nepalikti darbų kolegoms. Toks intensyvus pasiruošimas sukelia papildomą nuovargį ir stresą, kurį, tikimasi, kompensuos atostogos. Tuo tarpu kiti yra įpratę atostogų metu išlikti bent iš dalies įsitraukę į darbinius reikalus – jiems tai atrodo priimtina ir valdoma poilsio forma. Tokiu atveju nei pasiruošimas atostogoms, nei pačios atostogos esmingai nesiskiria nuo kasdienio darbo ritmo.
Sprendimą, ar per atostogas visiškai atsiriboti nuo darbo, ar išlaikyti tam tikrą profesinį ryšį, dažnai nulemia individualios savybės, pareigų pobūdis ir organizacijos kultūra. Įdomu, kad kai kurie tyrimai teigia, jog saikingas darbo kontaktas ilgesnių atostogų metu, priklausomai nuo užimamų pareigų, atliekamų užduočių ir atostogų trukmės, gali padėti sumažinti nerimą, sustiprinti kontrolės jausmą ir net palengvinti atsipalaidavimą. Tokiais atvejais žmogus jaučiasi ramesnis, nes žino, kas vyksta darbe. Vis dėlto, nors psichologiškai tai gali suteikti saugumo pojūtį, fiziologiniu lygmeniu net ir minimalus įsitraukimas gali išprovokuoti paslėptas streso reakcijas, kurios trukdo tikram poilsiui.
Būtinas realybės patikrinimas dėl streso
Stresas – dažnai vartojamas, tačiau sudėtingas reiškinys, susijęs su fiziologinėmis organizmo reakcijomis, kurias reguliuoja pagumburio–hipofizės–antinksčių (PHA) ašis bei tokie hormonai kaip adrenalinas ir kortizolis. Trumpalaikis stresas gali padidinti susikaupimą ir laikinai pagerinti produktyvumą, tačiau ilgalaikis ar dažnai pasikartojantis stresas išbalansuoja organizmo gebėjimą tinkamai reaguoti į dirgiklius. Tai gali sutrikdyti miegą, silpninti atmintį, paveikti emocinį stabilumą ir pasireikšti kaip irzlumas, dėmesio stoka, apetito sumažėjimas, lėtinis nuovargis ar emocinis atsiribojimas.
Tokie subtilūs simptomai atskleidžia nematomą streso kainą net tada, kai žmogus išoriškai atrodo veiklus ir „susitvarkantis“. Dažniausiai pirmieji streso ženklus pastebi ne pats žmogus, o aplinkiniai. Tai signalai, rodantys ne tik poreikį pailsėti dabar, bet ir užuominas apie ilgą laiką apleistą savirūpą.
Daugelis žmonių tikisi, kad atostogos suteiks ramybės ir naujos energijos, tačiau joms prasidėjus neretai jaučiasi dar labiau pavargę ar įsitempę. Šis prieštaringas pojūtis kyla todėl, kad bet koks pokytis – aplinkos, įpročių ar gyvenimo tempo – sukelia organizmui stresinę reakciją. Dažniausiai tai – natūralus, teigiamas atsakas, padedantis prisitaikyti. Tačiau jei kūnas ir protas jau pervargę, net ir teigiamas pokytis gali tapti pernelyg intensyvus. Vienas iš klasikinių to ženklų – susirgimas prasidėjus atostogoms.
Stresas – dažnai vartojamas, tačiau sudėtingas reiškinys, susijęs su fiziologinėmis organizmo reakcijomis, kurias reguliuoja pagumburio–hipofizės–antinksčių (PHA) ašis bei tokie hormonai kaip adrenalinas ir kortizolis. Trumpalaikis stresas gali padidinti susikaupimą ir laikinai pagerinti produktyvumą, tačiau ilgalaikis ar dažnai pasikartojantis stresas išbalansuoja organizmo gebėjimą tinkamai reaguoti į dirgiklius. Tai gali sutrikdyti miegą, silpninti atmintį, paveikti emocinį stabilumą ir pasireikšti kaip irzlumas, dėmesio stoka, apetito sumažėjimas, lėtinis nuovargis ar emocinis atsiribojimas.
Tokie subtilūs simptomai atskleidžia nematomą streso kainą net tada, kai žmogus išoriškai atrodo veiklus ir „susitvarkantis“. Dažniausiai pirmieji streso ženklus pastebi ne pats žmogus, o aplinkiniai. Tai signalai, rodantys ne tik poreikį pailsėti dabar, bet ir užuominas apie ilgą laiką apleistą savirūpą.
Daugelis žmonių tikisi, kad atostogos suteiks ramybės ir naujos energijos, tačiau joms prasidėjus neretai jaučiasi dar labiau pavargę ar įsitempę. Šis prieštaringas pojūtis kyla todėl, kad bet koks pokytis – aplinkos, įpročių ar gyvenimo tempo – sukelia organizmui stresinę reakciją. Dažniausiai tai – natūralus, teigiamas atsakas, padedantis prisitaikyti. Tačiau jei kūnas ir protas jau pervargę, net ir teigiamas pokytis gali tapti pernelyg intensyvus. Vienas iš klasikinių to ženklų – susirgimas prasidėjus atostogoms.
Reguliarus poilsis – veiksmingiau nei viena ilga atostogų savaitė
Remiantis tiek ekspertų rekomendacijomis, tiek tyrimais, geriausias būdas pailsėti – tai reguliarios pertraukos, o ne vienas ilgas atostogų periodas per metus. Nors buvo bandoma nustatyti „idealią“ atostogų trukmę, tyrimų rezultatai nevienareikšmiai – nėra universalaus atsakymo, kiek laiko turėtų trukti „teisingos“ atostogos. Vis dėlto nuolatinis poilsio ritmas padeda palaikyti fizinę ir psichinę pusiausvyrą, stiprina produktyvumą ir gerą savijautą. Tikros atostogos – tai ne tik fizinis atsitraukimas nuo darbo, bet ir galimybė atgauti jėgas bei sukaupti naujų vidinių resursų.
Remiantis tiek ekspertų rekomendacijomis, tiek tyrimais, geriausias būdas pailsėti – tai reguliarios pertraukos, o ne vienas ilgas atostogų periodas per metus. Nors buvo bandoma nustatyti „idealią“ atostogų trukmę, tyrimų rezultatai nevienareikšmiai – nėra universalaus atsakymo, kiek laiko turėtų trukti „teisingos“ atostogos. Vis dėlto nuolatinis poilsio ritmas padeda palaikyti fizinę ir psichinę pusiausvyrą, stiprina produktyvumą ir gerą savijautą. Tikros atostogos – tai ne tik fizinis atsitraukimas nuo darbo, bet ir galimybė atgauti jėgas bei sukaupti naujų vidinių resursų.
Poilsis – ne prabanga, o būtinybė
Atostogas ir poilsį turėtume vertinti ne kaip prabangą, kurią reikia užsitarnauti, o kaip esminę visapusiškos sveikatos, gerovės ir tvaraus darbo dalį. Tikras atsitraukimas nuo darbo ir rutinos turi moksliškai pagrįstų naudų: sumažina kortizolio lygį, atstato emocinę pusiausvyrą, skatina kūrybiškumą ir ilgainiui padidina motyvaciją bei produktyvumą.
Norint išnaudoti šias naudas, tiek atostogų metu, tiek
kasdieniame gyvenime verta:
Galiausiai, ilgalaikė gerovė pasiekiama ne vien atostogaujant, bet kasdien ugdant sąmoningus ir subalansuotus darbo įpročius. Tai reiškia gebėjimą išskirti tai, kas svarbu, valdyti laiką, aiškiai atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, reguliariai daryti trumpas pertraukas. Suvokimas, kad sėkmė slypi prasmingoje veikloje, o ne nuolatiniame užimtume, leidžia kurti sveikesnį ir visavertiškesnį profesinį gyvenimą.
Veiksmingiausia poilsio strategija – tai individualiai pritaikytas sprendimas pagal žmogaus poreikius, vertybes ir gyvenimo būdą. Nesvarbu, ar visiškai atsijungiate nuo darbo, ar išlaikote tam tikrą profesinį ryšį – svarbiausia, kad jūsų dėmesys būtų nukreiptas į tikrą poilsį ir atsinaujinimą. Sąmoningas poilsis – tai ne tik naudinga investicija, bet ir būtinas veiksnys ilgalaikei sėkmei tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Atostogas ir poilsį turėtume vertinti ne kaip prabangą, kurią reikia užsitarnauti, o kaip esminę visapusiškos sveikatos, gerovės ir tvaraus darbo dalį. Tikras atsitraukimas nuo darbo ir rutinos turi moksliškai pagrįstų naudų: sumažina kortizolio lygį, atstato emocinę pusiausvyrą, skatina kūrybiškumą ir ilgainiui padidina motyvaciją bei produktyvumą.
Norint išnaudoti šias naudas, tiek atostogų metu, tiek
kasdieniame gyvenime verta:
- leisti laiką gamtoje,
- reguliariai judėti,
- pakankamai miegoti,
- sąmoningai būti su artimaisiais,
- atsiriboti nuo skaitmeninių priemonių,
- užsiimti kūrybine veikla ir hobiais.
Galiausiai, ilgalaikė gerovė pasiekiama ne vien atostogaujant, bet kasdien ugdant sąmoningus ir subalansuotus darbo įpročius. Tai reiškia gebėjimą išskirti tai, kas svarbu, valdyti laiką, aiškiai atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, reguliariai daryti trumpas pertraukas. Suvokimas, kad sėkmė slypi prasmingoje veikloje, o ne nuolatiniame užimtume, leidžia kurti sveikesnį ir visavertiškesnį profesinį gyvenimą.
Veiksmingiausia poilsio strategija – tai individualiai pritaikytas sprendimas pagal žmogaus poreikius, vertybes ir gyvenimo būdą. Nesvarbu, ar visiškai atsijungiate nuo darbo, ar išlaikote tam tikrą profesinį ryšį – svarbiausia, kad jūsų dėmesys būtų nukreiptas į tikrą poilsį ir atsinaujinimą. Sąmoningas poilsis – tai ne tik naudinga investicija, bet ir būtinas veiksnys ilgalaikei sėkmei tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.