Pirmiausiai išsiaiškinkime pačią savoką.

Neuroįvairovė yra skėtinė sąvoka, kuria galime apibūdinti netipiškai veikiančias smegenis. Tai nereiškia kažko labai blogiau, arba labai geriau, tiesiog tokios smegenys turi skirtingą sąveiką su pasauliu. Pavyzdys: disleksija, autizmas, dėmesio sutrikimo sindromas ir pan.

Tyrimai rodo, kad maždaug 15-20 proc. pasaulio populiacijos patenka po neuroįvairovės sąvoka. Didžioji dalis šių žmonių turi skirtingo sudėtingumo disleksijos bei dėmesio sutrikimo formas.

Galime pasidžiaugti, jog visuomenėje tikrai stipriai mažėja stigmatizuotas požiūris į neuroįvairovę ir verslai vis sparčiau ir sparčiau pradeda pripažinti neuroįvairių individų įnešamas unikalias stiprybes ir perspektyvas. Tačiau, nepaisant augančio supratimo, išlieka labai kasdieniai ir kartais netgi „buitiniai“ iššūkiai, tokie kaip: Kaip pilnai išnaudoti neuroįvairių darbuotojų potencialą darbo vietoje? Kaip padėti neuroįvairiai komandai būti produktyvesnei?

Šiuos ir panašius kylančius klausimus mums padeda atsakyti Akvilė Sabaliauskaitė, People Link vyr. konsultantė, neuroįvairovės temą nagrinėjanti ir moksliniame lygmenyje.

Akvilė teigia, jog kylantys iššūkiai komandoje iš tiesų labiausiai priklauso nuo to, kaip pats neuroįvairovės spektras pasireiškia bei kaip mes, kaip komanda, gebame dirbti kartu. Kad lengviau pavyktų įsivaizduoti galimybes, Akvilė dalinasi keletu labai konkrečių pavyzdžių apie dažniausiai pasitaikančias neuroįvairovės formas aktyvumą ir dėmesio sutrikimą bei disleksiją.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas | Kaip atpažinti?

Darbuotojui X kartais gali būti sunku susikaupti, dažnai pamiršta detales, jam pasikartojančios užduotys greitai atsibosta, todėl pradėjęs vesti duomenis, eina paruošti pasiūlymą klientams, o jo nebaigęs jau imasi naujų idėjų generavimo. Kai ateina smegenų šturmo laikas su kolegomis, X tose situacijose tiesiog sužiba, jis turi turi daug idėjų, jos būna ypatingai kūrybingos. Kai ateina galimybė susipažinti su naujais žmonėmis, X labai drąsiai eina į kontaktą ir grupėje dažniausiai išsiskiria aukščiausiu energijos lygmeniu.

Kaip padėti X būti produktyviausiu?

Pirmiausiai reikia pasikalbėti kada X geriausiai ir produktyviausiai jaučiasi, atsižvelgiant į atsakymus, pateikti rekomendacijų apie tai kada geriausia jam užsiimti konkrečiomis veiklomis. Taip pat, labai padėti gali aiškios taisyklės, susitarimas, kad gali keisti prioritetus, bet rezultatą svarbu turėti iki konkretaus laiko. Svarbus grįžtamasis ryšys, bendra refleksija apie situacijas, kurios nutiko, ką galime iš jų pasimokyti, ką vertinga kartoti dar kartą. Kartu labai svarbu ir skatinti kūrybiškumą, tam, kad idėjos būtų išbaigtesnės skatinti diskusiją, kelti iššūkį.

Rezultatas

Turėsite išskirtinio kūrybiškumo komandos narį, galintį sugeneruoti jums visiškai unikalias idėjas. Rezultatų sekimas, prioritetų išsidėliojimas, padės komandos nariui dirbti su likusia komanda, o bendra refleksija – augti ir netgi kilti karjeros laiptais.

Disleksija | Kaip atpažinti?

Darbuotoja Y yra tikra entreprenerė organizacijoje, visai neseniai organizacija atidarė naują veiklos kryptį vien tik dėl to, kad ji pastebėjo pelningą atvirą nišą. Iškilus problemoms jai lengviau rasti sprendimus, dažniausiai jie būna inovatyvūs, taip pat, ji turi puikią ilgalaikę atmintį. Tačiau dirbdama su dokumentais Y palieka labai daug gramatinių klaidų, jai gali reikti keletą kartų perskaityti sutartis, kad išsigryninti esminius punktus.

Kaip padėti Y būti produktyviausiai?

Svarbiausią informaciją reiktų pateikti keliais būdais: užrašant bei iškomunikuojant žodžiu. Pasikalbėkite apie galimybes naudoti įvairius pagalbinius įrankius teksto analizavimui, suglaudinimui. Nors ir Y turi puikią ilgalaikę atmintį, bet su trumpalaikiais atsiminimais gali kilti iššūkių, todėl svarbu užfiksuoti susitarimus, naudoti kalendorių arba kitus įrankius planavimui.

Rezultatas

Turėsite inovatyvią, gebančią rasti pačius geriausius sprendimus sudėtingose situacijose komandos narę. Pagalba fiksuojant susitarimus, padės jai dar tvirčiau žengti karjeros keliu, o planavimo įrankiai – nepamesti užduočių, galinčių dar labiau prisidėti tiek prie jos asmeninės, tiek prie jūsų verslo sėkmės.

Kaip matome iš pateiktų pavyzdžių – dirbant su neuroįvairia komanda yra ypatingai svarbu bandyti suprasti kur darbuotojui sekasi sunkiausiai ir kartu paieškoti sprendimų. Pastangos suprasti yra pirmasis žingsnis link didesnio komandinio produktyvumo. Ir nepaisant to, ar darbuotojas pasižymi stipriau išreikšta neuroįvairove, ar ne, personalizuotas požiūris į tai, kaip dirbame, gali atskleisti aukštesnį potencialą ir pelningai auginti rezultatus. Pažiūrėjus dar atidžiau – kiek labai toks požiūris skiriasi nuo to, kaip dirbate su likusia komanda? Galbūt esame mažiau skirtingi, nei kartais galvojame ????

Jei įdomu plačiau padiskutuoti apie temą, kviečiame susisiekti su Akvile žemiau pateiktais kontaktais.