Tyrimai rodo, jog todėl, kad tai, kaip kokybiškai atliekamas darbas, darbuotojui turi mažą įtaką, gali paskatinti prastesnę psichologinę būklę ir širdies kraujagyslių ligas. Be to, didelių darbo reikalavimų ir menkos darbo kontrolės derinys gerokai padidina diabeto ir mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Net, palyginus, nedideli darbuotojų savarankiškumo pokyčiai gali turėti įtakos darbuotojų gerovei. Pavyzdžiui, atlikus tyrimą klientų aptarnavimo skambučių centre nustatyta, kad suteikus darbuotojams daugiau mokymų, jog jie galėtų savarankiškai imtis naujų užduočių ir spręsti daugiau klientų skundų, pagerėjo ir darbuotojų savijauta, ir jų darbo rezultatai.

Keliuose tyrimuose nustatyta, kad suteikus darbuotojams daugiau galimybių rinktis ar kontroliuoti savo darbo grafiką, pagerėja jų psichikos sveikata. Tai gali būti paprasčiausias leidimas keisti darbo pradžios ir pabaigos laiką ir lengvesnis keitimasis pamainomis, kai darbas turi būti atliekamas darbo vietoje. Vienoje iš „Fortune 500“ įmonių buvo atlikta platesnio masto darbo pertvarka:, IT darbuotojams buvo suteikta galimybė patiems spręsti, kada ir kur jie dirbs. Pastebėta, jog jie vis tiek bendradarbi su kolegomis, kad užtikrintų reikiamą koordinavimą. Po pertvarkos pagerėjo darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata, sumažėjo įmonės darbuotojų kaita.

Suteikti darbuotojams galimybę dalyvauti gerinant darbo vietą gali būti veiksmingas būdas jų gerovei puoselėti. Viename gydytojų, gydytojų padėjėjų ir praktikuojančių slaugytojų tyrime nustatyta, kad tų, kurie buvo pakviesti dalyvauti struktūruotame darbo vietos problemų nustatymo ir sprendimo procese, perdegimo lygis sumažėjo, o pasitenkinimas darbu padidėjo. Darbuotojai, kurie turėjo galimybę kartu spręsti problemas, rečiau teigė norintys išeiti iš darbo, o tai labai naudinga organizacijoms, siekiančioms išlaikyti vertingus darbuotojus.

Tyrimais nustatyta, kad dideli darbo reikalavimai, pavyzdžiui, ilgos darbo valandos arba spaudimas dirbti labai sunkiai ar greitai, gali smarkiai pakenkti darbuotojų sveikatai ir gerovei. Iš tiesų, daugelyje tyrimų nustatyta, kad dideli reikalavimai ir menka kontrolė kelia pavojų sveikatai, įskaitant dažnesnius depresijos simptomus, aukštą kraujospūdį ir širdies ir kraujagyslių ligas. Darbuotojų skaičiaus didinimas, siekiant paskirstyti reikalavimus, gali atrodyti brangiai kainuojantis, tačiau darbdaviai taip pat sumoka realią kainą, kai išsekę ar sergantys darbuotojai perdega, neatvyksta į darbą arba išeina iš darbo. Sprendimas gali būti tikslingas personalo keitimas. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu nustatyta, kad efektyvumas ir pasitenkinimas darbu padidėjo, kai gydytojams buvo suteiktas medicinos raštvedys, apmokytas perimti kai kurias kortelių pildymo užduotis.

Daugelis darbuotojų taip pat rūpinasi vaikais ar pagyvenusiais tėvais, todėl jiems naudinga, kai vadovai labiau palaiko iššūkius, su kuriais jie susiduria bandydami suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. Slaugos namuose atliktas tyrimas parodė, kad darbuotojai, kurių vadovai labiau atsižvelgdavo į jų šeimos poreikius, turėjo mažiau širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, geriau miegojo. Sveikatos priežiūros ir maisto prekių parduotuvių aplinkoje atliktų tyrimų metu buvo nagrinėjamos vadovų mokymo programos, skirtos šeimai palankiam elgesiui didinti, ir gauta daug žadančių rezultatų, susijusių su darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir sveikata. Darbdaviai taip pat turėjo naudos, nes darbuotojai, kurių vadovai dalyvavo šiuose mokymuose, pranešė apie didesnį pasitenkinimą darbu, geresnius darbo rezultatus ir mažesnį norą išeiti iš darbo.

Darbo kultūros, kurioje darbuotojai gali užmegzti palaikančius santykius su kolegomis, kūrimas gali būti svarbi darbuotojų gerovės didinimo strategija. Tyrimais nustatyta, kad tokie santykiai darbe susiję su mažesniu psichologiniu distresu – prastos psichikos sveikatos rodikliu.

Socialinės priklausomybės jausmo puoselėjimas nebūtinai turi būti sudėtingas ar brangus pasiūlymas. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 911 įtemptą darbą dirbančių dispečerių,o jų perdegimo ir darbuotojų kaitos rodikliai aukšti, vadovai siuntė vieną elektroninį laišką per savaitę ragindami dispečerius teikti vienas kitam paramą dalijantis patvirtinančiomis istorijomis apie savo darbą. Pavyzdžiui, viename laiške buvo papasakota apie dispečerį, kuriam pavyko išgelbėti į pagalbos tarnybą paskambinusio žmogaus gyvybę sujungiant skambinusįjį su reikiamais darbuotojais. Dispečeriai, gavę elektroninius laiškus, skatinančius dalytis tokiomis istorijomis vieni su kitais, pranešė, kad jų perdegimo lygis gerokai sumažėjo ir jie 50 proc. rečiau išėjo iš darbo.