Ir vis dėlto, nepaisant akivaizdžių ir tyrimais įrodytų abipusių naudų, šiandieninės darbo rinkos tendencijos nedžiugina – darbuotojų įsitraukimas mažėja, o kaita didėja. Dauguma darbdavių, matydami šiuos neigiamus reiškinius, juos tiesiogiai sieja su nuotolinio darbo arba naujosios į darbo rinką ateinančios kartos kitokio mentaliteto pasekmėms. Ir, matyt, dėl to bando bet kokia kaina grąžinti visus darbuotojus į biurus bei „auklėti“ naujuosius darbo rinkos dalyvius.
Kaip jiems sekasi? – Sunkiai :)
Mes, vykdydami personalo atrankas vis dažniau girdime, kad kandidatai net nesvarstys darbo pasiūlymų, kurie nesiūlo lankstumo darbo laike ir vietoje, tad griežtos darbo ofise valandos dažnai tampa didele kliūtimi pritraukti naujus darbuotojus. Kol kas situacija darbo rinkoje stipriai nesikeičia ir darbuotojų trūkumas diktuoja tendenciją, kad būtent darbuotojo pusėje esantys svertai yra kiek didesni, tad ką gi daryti darbdaviams?
Mano vertinimu, nuotolinis darbas, naujosios kartos mentalitetas yra tik reiškiniai, bet tikrai nėra pagrindinė darbuotojų kaitos priežastis. Pagrindinė priežastis yra mažėjantis darbuotojų priklausymo organizacijai jausmas. Ir taip, priklausymo jausmą kurti yra sunkiau nuotoliu ir dar visuomenėje, kuri pasižymi vis didėjančiu individualizmu, bet tai nereiškia, kad tai nėra įmanoma ar, kad nereikia tam skirti dėmesio. Atvirkščiai, manau, kad tos organizacijos, kurios ras būdus kaip kurti priklausymo organizacijai jausmą skirtingais metodais (nuotoliniais, hibridiniais, dirbant iš biuro), rasti personalizuotus sprendimus skirtingoms darbuotojų grupėms, laimės ilgalaikėje perspektyvoje.