Technologijų integracija į mokymąsi
Užaugę skaitmeniniame amžiuje, jaunesni darbuotojai tikisi modernios, technologijomis grįstos mokymosi patirties. Dauguma Gen Z jau naudojasi DI galimybėmis: 68% Z kartos darbuotojų teigia bent kartą pasitelkę DI pagrįstus mokymosi įrankius, tuo tarpu tarp vyresnės „kūdikių bumo“ kartos – tik 20%
Šis atotrūkis rodo, kad jaunimas natūraliai imlus naujoms technologijoms ir nori jas matyti darbo vietoje. Jie taip pat pripratę prie nuolat kintančių skaitmeninių tendencijų: pavyzdžiui, daugelis Z kartos tikisi, kad darbovietėje naudojami įrankiai bus tokie pat patogūs ir intuityvūs, kaip jų pamėgtos socialinės programėlės. Jeigu kasdienybėje jaunas žmogus naudojasi išmaniais, greitai veikiančiais sprendimais, lėti ir gremėzdiški mokymai darbe gali labai nuvilti. Dar daugiau – Z karta tikisi DI įtraukimo į mokymą: jiems neužtenka tik tradicinių metodų, jie nori patys išmokti naudotis DI ir matyti jį palengvinant kasdienes užduotis darbe.
Mokymosi formatų ir stilių preferencijos. Skiriasi ne tik ką mokosi skirtingos kartos, bet ir kaip jiems patinka mokytis. Gen Z ir Millennials užaugo YouTube ir TikTok pasaulyje, todėl jie teikia pirmenybę dinamiškam, vizualiam, interaktyviam turiniui vietoje tradicinių paskaitų ar ilgų tekstinių dokumentų. Tyrimai parodė, kad 77% Z kartos ir 78% Millennials darbuotojų pirmenybę teikia vaizdo turiniui mokantis naujų įgūdžių, o ne skaidrėms ar rašytiniams dokumentams.
Nenuostabu – jų dėmesį nuo mažens kovėsi trumpi video klipai, šmaikštūs Instagram ritiniai, TikTok pamokymai. Pastarosios platformos ypač įtraukiančios, nes algoritmas pateikia būtent tai, kas vartotoją labiausiai domina. Kodėl tokie tinklai kaip TikTok taip įtraukia? Turbūt todėl, kad „turinio formatas pritaikytas trumpam dėmesiui – kuo lengviau virškinamas ir įdomus turinys, tuo labiau jis išlaiko žiūrovo susidomėjimą“
TikTok algoritmas žaibiškai pritaiko srautą pagal vartotojo pomėgius – sakoma, jog programėlė „pažįsta tave geriau nei tu pats“ ir pateikia būtent tau rūpimas istorijas.
Užaugę su tokiu asmeniškai pritaikytu turiniu, jauni darbuotojai natūraliai tikisi, kad ir mokymai darbe bus įtraukiantys, trumpi, vizualūs ir asmeniškai jiems aktualūs. Beje, nors jaunimas mėgsta savarankišką mokymąsi technologijų pagalba, jie vertina ir socialinį aspektą: net 49% Z kartos atstovų nurodo, kad nori mokytis per mentorių arba mažų grupių formatą, kas atskleidžia socialinio ryšio ir asmeninio dėmesio poreikį.
Tai – priminimas, kad žmogaus ryšio svarba niekur nedingo, net ir skaitmeniniame amžiuje.
Vyresnės kartos darbuotojai, tuo tarpu, dažnai būna įpratę prie klasikinio mokymo: instruktoriaus vedami seminarai, iš anksto suplanuoti kursai klasėje. Jie vertina nuoseklumą, struktūrą. Tačiau ir čia vyksta pokyčiai – X karta (gimę ~1965–1980 m.) dažnai pabrėžia patirtinį mokymąsi: jiems svarbu praktika ir realių darbo situacijų analizė. Daugelis vyresnių darbuotojų noriai mokosi iš patirties, per case study, per diskusijas su kolegomis. Todėl organizacijoms tenka derinti įvairius metodus: modernius skaitmeninius formatus integruoti su praktiniais užsiėmimais ir diskusijomis, kad visos kartos rastų sau tinkamą būdą.