1. Kaip pradėjote dirbti žmogiškųjų išteklių srityje?

Klausimas, kurį uždavei, privertė mane pažvelgti ir prisiminti, kaip klostėsi mano karjera. Pažiūrėjus plačiau, išgirdus trumpinį HR, pradedi galvoti, kad HR – tai organizacijoje su žmonėmis dirbantis žmogus. Kadangi aš dirbu konsultacinį darbą, kartais taip į jį susifokusuoju, kad net nesusimąstau, jog mano darbas taip pat yra HR darbas, tik šiek tiek kitame amplua. Aš nesu organizacijų, su kuriomis dirbu darbuotoja, tačiau dažnai ja tampu netiesiogiai. Organizacijai galiu padėti tik susipažinusi su ja iš vidaus – kas joje vyksta, kuo gyvena darbuotojai ir vadovai, kokias dilemas ir problemas sprendžia. Tad tenka nerti gilyn ir iš dalies tapti organizacijos dalimi.

HR žmogus man yra žmonių žmogus. Jis atstovauja organizacijos žmones. Nors, iš kitos pusės, mes visi organizacijoje esame labai susiję – persidengia mūsų funkcinės sritys, siekiame tų pačių organizacinių tikslų, tad kiekvieno mūsų santykis su kolega labai smarkai daro įtaką emociniam organizacijos fonui, savijautai bei organizacijos kultūrai.

Kaip aš pati pradėjau dirbti HR srityje? Matyt, tai susiklostė organiškai. Taip jau gyvenime yra, kad žmogus nuolat keitiesi, sprendi vis kitas dilemas, pereini skirtingas amžiaus, poreikių stadijas. O tai daro įtaką ir tavo interesų laukui bei temoms, kuriose esi. Pasisėmus patirties vienoje srityje, pamačiau, kaip tai siejasi su kitomis sritimis. Kadangi į verslą žiūriu kaip į sistemą, pradėjau suvokti, kad tik procesai ir sistemos savaime neduoda gerų rezultatų. Suvokiau, kad organizacijos esmė yra žmonės ir jos kultūra. O man žmonės ir santykiai su žmonėmis pačiai yra vertybė.

Matyt, vidiniai lūžiai, atsakymų ieškojimas ir atvedė mane į konsultanto darbą į „žmogus žmogui“ pasaulį. Ir tuo labai džiaugiuosi, nes tiek daug sau atradau ir taip pat sutikau labai įdomių ir man padėjusių augti žmonių.

2. Kokie, Jūsų nuomone, yra didžiausi iššūkiai specialistams, kurie tik pradeda dirbti personalo valdymo srityje? Ką jiems patartumėte?

Mano nuomone, labai daug priklauso ir nuo pačio žmogaus. Su kokia intencija jis pasirinko šią rolę organizacijoje. Žinoma, gerokai lengviau yra baigus organizacinės psichologijos studijas, nes gauni kitokį suvokimą apie HR rolę organizacijoje, susipažįsti su žmogaus psichologija bei sistemomis ir kaip jos veikia.

Tad, matyt, akademinis pagrindas ir pasiruošimas yra labai svarbus.

Iš kitos pusės, man yra ne kartą tekę sutikti žmonių, kurie iki tol neturėjo nieko bendro su HR, tačiau bedirbdami suvokė, kad juos labai traukia HR sritis ir darbas su žmogumi organizacijoje.

Tuomet gal laukia šiek tiek sudėtingesnis kelias pradžioje, nes pradžioje reikia labai daug išmokti, tačiau tai ir labai įdomus kelias. Svarbiausia – pasiryžimas ir tikėjimas, kad tai yra būtent apie tave.

Ką patarčiau HR žmogui, pradedančiam dirbti šioje srityje?

Turbūt pirmas dalykas, apie ką man yra HR žmogus – tai girdėjimas. Reikia daug stebėti ir klausytis, kas darosi organizacijoje, ką kalba žmonės, kas jiems yra svarbu. Smarkiai besikeičiančios aplinkos kontekste, organizacijoje vyksta nuolatiniai pokyčiai ir dažnai ne visuomet plika akimi pastebimi.

Dar patarčiau nuolat domėtis šios srities naujovėmis bei kaip dirba kitos organizacijos, kas jose vyksta, kaip yra sprendžiami iššūkiai ir problemos.

Ir, žinoma, visuomet atsiminti, kad pirmiausia yra organizacija ir santykiai, patarčiau nepamiršti matyti ir visą organizacijos foną, stengtis suprasti įmonės strategiją bei viziją, nes nuo to labai priklauso, kokius santykius reikia palaikyti ir puoselėti organizacijoje, į ką žmones reikia labiau orientuoti.

3. Kokios, Jūsų nuomone, yra trys svarbiausios savybės, reikalingos sėkmingai karjerai žmogiškųjų išteklių srityje?

Trys savybės. Skamba, kaip šventa trejybė, tačiau be jų sunku būtų būti žmonių žmogumi.

Pirma savybė – meilė žmonėms. Ką reiškia meilė žmonėms? Tai pirmiausia noras domėtis žmogumi, kaip mažesne sistema, noras suprasti jo elgesį, jausmus, kas veikia jo savijautą organizacijoje bei kaip jis galėtų geriausiais save realizuoti.

Antra savybė – nuolatinis tobulėjimas. Kadangi HR sritis yra labai plati, reikia įvaldyti ne vieną sritį, o tam reikia skirti laiko ir pastangų. Tad tiems, kuriems patinka smalsauti ir ieškoti atsakymų, yra daug paprasčiau rasti dar geresnius ir efektyvesnius sprendimus.

Trečia savybė – sisteminis mąstymas. Manau, kad labai svarbu suvokti, kad viskas organizacijoje yra tarsi vienas gyvas organizmas. Tad gebėjimas sujungti taškus bei matyti priežastinius ryšius tarp skirtingų įvykių organizacijoje yra labai svarbi savybė.

4. Sakykite, iš ko susideda Jūsų kasdienis darbas ir kas teikia didžiausią pasitenkinimą darbo dienos pabaigoje?

Konsultanto rolė iš tiesų yra kompleksinė ir daugialypė. Tai galima pasakyti jau vien pažvelgus, kiek mes savo darbe gauname vardų – lektoriai, mokytojai, konsultantai, treneriai ir pan.

Šios skirtingos rolės ir sudaro mano dienos darbus. Kaip jau minėjau, norėdamas padėti organizacijai, turi su ja susipažinti. Čia labai svarbūs yra susitikimai su klientais, jų pažinimas, poreikio susirinkimas. Tad viena mano kasdienės rutinos dalis yra susitikimai su klientais bei jų poreikio aiškinimasis.

Kita dalis – tai sprendimų paieška ir pasiūlymo rengimas. Ši dalis taip pat atima nemažai laiko, nes norint sukurti sprendimą, adaptuotą būtent organizacijos problemoms spręsti, reikia nemažai paskirti laiko ir energijos. O kadangi organizacijos yra skirtingos, situacijos skirtingos ir būdai joms spręsti yra skirtingi.

Po pasiūlymo pateikimo, seka dar vienas susitikimas pasiūlytų idėjų bei sprendimų aptarimui bei korekcijoms.

Kai jau turime sutartus sprendimus su klientu, seka įgyvendinimo bei pasiruošimo dalis. Ruošiamės sesijoms, mokymams ar dirbtuvėms, kurioms reikia ir numatyti priemones, pasiruošti skaidres, užduotis ir pan. Tai – taip pat yra imlu laikui.

Po mokymų ar dirbtuvių seka grįžtamojo ryšio susitikimas ir pokalbis, kas galėtų būti toliau, kaip toliau organizacija mato savo augimą ir tobulėjimą.

5. O kiek Jums trunka pasiruošti mokymams, duoti grįžtamąjį ryšį?

Iš tiesų, jeigu atvirai, konsultanto darbas niekada neapsiriboja darbo valandomis. Jeigu reikia, skiri tam ir vakarus, kartais net ir savaitgalius. Viskas priklauso nuo darbų krūvio.
Tad vieno atsakymo neturiu. Priklauso ir nuo to, kiek reikia atliepti kliento poreikį kitaip ir kiek reikės keisti medžiagą. Kartais pasitaiko, kad pasiruošti mokymui užtrunka ir vieną ir dvi dienas, nes tenka ir medžiagą peržiūrėti bei adaptuoti, ir skaidres, tad tenka skirti tam laiko.

Grįžtamojo ryšio susitikimui taip pat reikia ruoštis, pagalvoti apie esminius dalykus, pastebėtus per mokymus, tam tikras tendencijas bei ką būtų galima pasiūlyti ir rekomenduoti klientui.

6. O kuriuo metų laiku Jūsų darbo diena labiausiai užimta, kada turite daugiausiai mokymų?

Aktyviausi periodai – ruduo ir pavasaris. Rudenį, visiems grįžus į darbus, prasideda darbymetis tiek kalbant apie darbus, tiek apie mokymus. Norėdamas pasiekti gerų rezultatų, turi augti ir tobulėti.

Todėl klientus kviečiame ir prašome planuoti veiklas iš anksto. Rudens karštymetis tęsiasi iki gruodžio pirmos pusės, o artėjant Kalėdų laikotarpiui – nuslūgsta. Sausį-vasarį prasideda metinių pokalbių įkarštis, tad startuoja metinių pokalbių vedimo mokymai, 360° tyrimas bei asmeninės konsultacijos. Na, o pavasaris būna labai aktyvus, nes į mokymų ringą vėl grįžta populiariosios vadovavimo, bendradarbiavimo, asmeninio augimo temos. O vasaros laikotarpiu laukia komandinių renginių sezonas.
Tad kiekvienas sezonas turi savo ypatumų. O mes su pardavimų komanda stengiamės palaikyti balansą ir visais sezonais turėti veiklų.

7. Galbūt turite vieną ar keletą įgyvendintų žmogiškųjų išteklių projektų, kuriais ypač didžiuojatės?

Man patys įdomiausi yra ilgalaikiai projektai, kuomet turiu galimybę dirbti su klientu ilgiau, ir geriau jį pažinti, įgyvendinti projektus nuo-iki, o ne tik nueiti pas jį kelioms mokymų dienoms. Įdomu matyti pokytį organizacijoje tiek žmonių savijautos, tiek rezultatų prasme. Tačiau tokiems pokyčiams reikia laiko.

Taip, yra projektų, kurių metu man pačiai labai gera dirbti, kuomet matau besišypsančius veidus bei girdžiu apie asmeninius proveržius ir pokyčius į gerą. Man tai didžiausia dovana.

8. Ką dar norėtumėte pasiekti arba kokį projektą įgyvendinti?

Šiai dienai mano noras yra augti ir tobulėti, ieškoti efektyvių būdų, kaip ugdyti žmones bei padėti tapti savo geresnėmis versijomis. Tai daryti padeda papildomi mokymai, nuolatinis tobulėjimas įvairiose temose bei įgūdžių tobulinimas. Tad mano projektas yra toks ilgalaikis – darbas su savimi ir savęs ugdymu.

9. Ar naudojate technologijas savo darbe? Jei taip, kokias?

Žinoma, tenka susidurti ir su technologijomis. Šiais laikais tai jau tampa neišvengiama, o kartais ir būtina. Tačiau to savo darbe kol kas panacėja nelaikau.

Kadangi mano darbas – kūrybinis, jame nemažai „softo“ ir labai unikalių situacijų, tad kol kas atsakymų daugiausia ieškau pati.

Tenka kartais pasinaudoti „Chat GPT“, tačiau tik daugiau iš smalsumo ar apibendrintam informacijos surinkimui.

Kuomet rašau tekstus arba ruošiuosi mokymams anglų kalba, labai praverčia „Grammarly“.

Kalbant apie personalo valdymo procesus ir technologijas, aš kol kas visgi daugiau gilinuosi į „minkštąsias“ žmonių technologijas organizacijose.

10. Šioje srityje daug kalbama apie technologijas ir automatizavimą, kaip, Jūsų nuomone, neprarasti „žmogaus“, kalbant apie „žmogiškuosius išteklius“?

Tiesą pasakius, manau, kad technologijos, verslo valdymo sistemos yra labai svarbus elementas, kalbant apie organizacijos efektyvumą bei procesų optimizavimą.

Automatizuotos sistemos labai palengvina darbą organizacijoms, kai visa informacija suplaukia į vieną vietą, tačiau atsiranda kita problema, kurią matau organizacijose –žmonės organizacijose susvetimėja ir atitolsta. Kalbėjome, kad mus vienus nuo kitų atitolino Covid-19, tačiau dabar matau, kad mus atitolina ir technologijos, nes nebelieka poreikio žmogiškajam prisilietimui ir kontaktui.

Automatizuoti procesai yra gerai, bet dėl jų žmonės nebebendrauja gyvai, atitolsta, nebenori gilintis ir suprasti, atsiranda daugiau konfliktinių situacijų. Žmogiškieji santykiai pradeda trūkinėti.

Dingsta savęs kaip organizacijos dalies supratimas. Vadovai tai patys jaučia ir pripažįsta, kad anksčiau, kai procesai dar nebuvo vienoje sistemoje, buvo daugiau progų bendrauti gyvai.

Dabar darbuotojai nebenori eiti nei į įmonių renginius, nei į biurą. Ir tai jau yra pasekmė.

Tad čia yra labai svarbi HR rolė – organizacijoje įvedant bent kokį automatizavimą ir technologiją, nepamesti organizacijoje ir žmogiškojo ryšio, kurti lygiagrečiai ir žmogiškąsias sistemas. Labai svarbu ieškoti formų, kaip apjungti žmones, sukurti erdvę jiems bendrauti, išsikalbėti, megzti ryšį.

11.Truputį jau buvote užsiminusi, tačiau gal galėtumėte pasidalyti plačiau, kaip tobulinate savo įgūdžius ir žinias personalo srityje?

Kaip konsultantė, labiausiai tobulėju, kai einu dirbti su žmonėmis, nes mano darbas yra išgirsti ir klausyti. Kartais mus, konsultantus, vadina mokytojais, lektoriais, tačiau mes nesame lektoriai – mes pristatome naujausias tendencijas, pasidalijame patirtimis, praktikomis iš kitų, iš pasaulio organizacijų. Mūsų darbas yra leisti žmonėms patirti ir atrasti, išsinešti iš tų praktikų patirtis sau ir suprasti, ką jie nori daryti kitaip, kur nori keistis, kur nori pradėti ieškoti atsakymų. Mano tikslas yra ne tiek lektoriauti, kiek būti pokyčių partneriu.

Taigi, pirmiausiai tobulėju dirbdama su organizacijomis. Kuo daugiau organizacijų sutinku, tuo geriau matau, kas darosi Lietuvos kontekste, Lietuvos rinkoje, skirtingose organizacijose, galbūt tam tikrose industrijose.

Taip pat, dalyvauju konferencijose, įvairiuose renginiuose, internete renku informaciją sau. Technologijų dėka galima klausyti viso pasaulio lektorių, pranešėjų, tad seku tam tikrus savo pamėgtus žmones, pasaulines žvaigždes, verslininkus, klausiausi jų tinklalaidžių, domiuosi, kaip jie dirba, kokias problemas sprendžia.

Na, ir, žinoma, knygos, visokie papildomi mokymai – mokausi iš kolegų, visi vieni iš kitų mokomės. Augti padeda kolegų šešėliavimas, aptarimas, suvokimas sau, ką galiu pritaikyti. Dalyvauju papildomuose mokymuose pagal tam tikrą įgūdį, kurį noriu toliau tobulinti.

Bet, jei pažiūrėjus bendrai, tai didžiąja dalimi mes visi mokomės iš savo praktikos. Kadangi dirbu mokymų, žmonių tobulėjimo srityje, puikiai suprantu, kad daugumą žinių galiu pasiimti tik aš pati iš savo gyvenimiškų patirčių, iš savo nesėkmių. Didžiausias mokymasis vyksta iš nesėkmių, klaidų, kurias priimu ne kaip nesėkmes, o kaip galimybę tobulėti. Galiu tobulėti ten, kur man nepasiseka, kur kažką padarau ne taip ar gaunu grįžtamąjį ryšį, kad kažko trūko, kažko nepastebėjau. Grįžtamasis ryšys man itin padeda tobulėti. Smarkiai prisiimu sau atsakomybę, kad tai, kiek norėsiu augti ir tobulėti, labai priklauso nuo manęs pačios.