1. Kaip pradėjote dirbti žmogiškųjų išteklių srityje?

Tai buvo 2006 m., dar studijuojant, odinės galanterijos ir avalynės parduotuvių tinklo „Verus“ savininkas įžvelgė manyje potencialą (nors turėjau minimaliai patirties su žmonių vadyba, dirbdama pusmetį naktinio klubo administratore, ten ir pirmąkart išgirdau žodį „tabelis“ 😊), leido augti, mokytis, rinkti patirtį Personalo vadybininkės pozicijoje. Per ketverius metus patirčių buvo daug – nuo bazinių procesų (atrankos, darbo santykiai) iki tinklo darbuotojų mokymų organizavimo ir vedimo, atlygio ir motyvacinių sistemų formavimo, dalyvavimo įmonės plėtroje. Paskutiniais metais organizacijoje teko pavaduoti į motinystę išėjusią įmonės vadovę, tad augau, mokiausi, klydau visapusiškai – ne tik žmogiškųjų išteklių vadyboje, bet ir vadovavimo žmonėms bei verslui srityje. O laikai buvo įvairūs – nuo didžiulės plėtros iki 2008 m. atėjusios krizės metu patirtų iššūkių.

2. Kokie, Jūsų nuomone, yra didžiausi iššūkiai specialistams, kurie tik pradeda dirbti personalo valdymo srityje? Ką jiems patartumėte?

Na, gal nevadinčiau to iššūkiais – manau, kiekvienam, kuris nori ir mėgsta darbą su žmonėmis, net ir pati pradžia yra pilna įdomių atradimų. Labai svarbu prieš brendant į šią sritį įsivertinti savo meilę ir toleranciją žmonėms. Skirtingiems žmonėms. Jų nuotaikoms, sprendimams, kaip skirtingai matome visi dalykus, kas kiekvienam yra atsakomybė. Kad neskubėti nusivilti žmogumi (darbuotoju, kolega, vadovu), o kaip tik visada žiūrėti smalsiai – kad, va, pasirodo, ir taip būna. Kad kiekvienas iššūkis su žmonėmis taptų ne našta, o patirtimi, suvaldyta ir išspręsta situacija, pagalba verslui ir vadovui. Šalia procesų ir rutinos svarbu nenustoti žavėtis.

Mane iki šiol stebina ir žavi, kai mūsų jaunieji (dažniausiai) darbuotojai padaro sprendimą palikti įmonę ir išeiti „į niekur“, nes „eina ieškoti savęs“. Žavu, drąsu. Be sarkazmo.

Patarčiau pradedantiesiems – nebijoti, smalsauti, žavėtis ir svarbiausia – daryti ir veikti. Nėra neįmanomų sprendimų situacijose – yra nebent žodis „nenoriu“.

Aš pati mėgstu sprendimus ir veiklą. Labai kankinuosi, jei daug kalbame, nedarome, kapstomės procese. Patinka greitis, veikla ir rezultatai.

Tad – norėkite ir veikite! Klyskite ir vėl darykite. Turėkite ambicijų. Tegu iššūkiai jus tik skatina, o ne atstumia nuo žmogiškųjų išteklių srities 😊.

3. Kokios, Jūsų nuomone, yra trys svarbiausios savybės, reikalingos sėkmingai karjerai žmogiškųjų išteklių srityje?

Kaip tai beskambėtų – analitinis, strateginis mąstymas pirmiausia. Suvokti savo rolę ne tik siaurai, kaip administratoriaus (atrenku/įdarbinu/keičiu/nutraukiu), bet visų pirmiausia, kokia turi būti efektyviausia verslui (atsižvelgiant į verslo strategiją) struktūra, atsakomybės, kompetencijos. Kiek tai kainuoja. Numatyti rizikas ir galimybes, žvelgiant ne tik į šiandien, bet dažniau į rytojų. Ką ir kaip matuosim? Jei matuojam – ką tai duoda, ką su tuo darome. O kas iš to? Analitika paremti sprendimai.

Antra reikalinga savybė, be abejo, yra meilė žmonėms ir empatija. Bet – protinga empatija. Kuri leidžia suprasti, pajausti kitą, bet daryti teisingus sprendimus, o ne paremtus emocija. Mūsų, žmogiškųjų specialistų, rolė yra labai svarbi – esame tie, kurie per vadovų ugdymą, teisingą vidinę komunikaciją, įmonės kultūros puoselėjimą, įžvalgas, ugdymą ir įtraukimą, padedame darbuotojams siekti įmonės tikslų, išliekant motyvuotais, augančiais, realizuojančiais save. Kartais tenka priimti sprendimus ar padėti kitam vadovui priimti sprendimus, kurie emociškai yra sunkūs, bet būtini įmonės veikloje.

Trečia savybė, kuri be galo svarbi kiekviename darbe, yra pokyčių valdymas. Nebijoti pokyčių, juos inicijuoti, jei to reikia. Būti partneriu kitiems vadovams, patariant, kokių pokyčių komandose reikia, padėti kartu pokyčius įgyvendinti, palaikyti. Pokyčiai nėra baisūs, jei tinkamai pasiruoši. Ir, žinoma, keistis ir pačiam – augti, mokytis. Man pokyčiai labai patinka (ir esu stipri tame), nes jie kuria iššūkius, kuriuos labai įdomu valdyti, o su tuo ateina patirtys.

Dar labai noriu paminėti ketvirtą – smalsumas. Būti smalsiems – o kas būtų, jeigu, o ką daro kiti, o kas naujo darbo rinkoje kitose šalyse, o kas bus po kelių metų? Žavėtis, smalsauti – juk su žmonėmis taip įdomu dirbti! Niekada nebūna nuobodu – kiekviena diena pilna istorijų, patirčių, netikėtumų. Ir tai, kad esame visi skirtingi, mane, asmeniškai, labai žavi. Tai – stiprybė komandose, ne silpnybė. Svarbu įmonėje, komandose vadovautis tomis pačiomis vertybėmis. Tada, net būnant skirtingiems, esame supratingi ir pagarbūs.

4. Sakykite, iš ko susideda Jūsų kasdienis darbas ir kas teikia didžiausią pasitenkinimą darbo dienos pabaigoje?

Kiekviena diena būna kitokia😊. Kalendoriuje darbai suplanuoti porai savaičių į priekį ir dar toliau. Be dalyvavimo einamuose projektuose (jie būna labai skirtingi, priklausomai nuo įmonės situacijos – plėtra, rekonstrukcijos, organizaciniai pokyčiai, procesų optimizavimas/diegimas), stengiuosi pakankamai laiko skirti savo komandai ir kitiems vadovams. Taip pat dalį dienos atiduodu skaičiams ir analizei. Dažnai tenka netikėtai „įšokti“ ir padėti vadovams valdyti situacijas, kurios iškyla dėl darbuotojų. Taip pat nuolatos vyksta įvairūs mokymai – kai kuriuose tenka dalyvauti turinio kūrime, o kai kuriuos (DISC, „Vertybių akademiją“) – vesti pačiai.

Nors esu patyrusi (ir net ne kartą), kad didžiausia ir svarbiausia ŽI žmonių veikla – organizuoti gerus vakarėlius. Na ką – juokas juokais, bet žmonėms reikia duonos ir žaidimų😊.

Dienos pabaigoje didžiausią pasitenkinimą jaučiu tada, kai diena būna produktyvi. Kai, vakare pasakojant savo vyrui ar mergaitėms (dukroms) apie dieną, pasakau – įdomi diena šiandien buvo. Man labai svarbu žinoti, jausti, kad kuriu vertę organizacijai. Per tai, žinoma, save realizuoju taip pat😊.

Labai patinka bendrauti su darbuotojais, esamais ir būsimais, ir buvusiais. Be galo patinka vesti mokymus ar „Vertybių Akademiją“, nes tomis dienomis esu arčiausiai mūsų žmonių – jaučiu, kuo jie gyvena.

5. Kokiu įgyvendintu žmogiškųjų išteklių projektu ypač didžiuojatės?

Sunku išskirti vieną, nes nuolat esame pokyčiuose bei žmogiškųjų išteklių projektai visuomet siejasi su verslo projektais/poreikiais ir atvirkščiai. Paskutinis buvęs, kuriuo didžiuojuosi – 2023 metais. Tuomet keitėme organizacijos struktūrą, plokštinomės, jungėme, keitėsi žmonės rolėse ir pozicijose, šalia vyko „Caffeine“ tinklo intensyvi plėtra, „Narvesen“ rekonstrukcijos, iššūkiai darbo rinkoje (kaip darbuotojų trūkumas gamyboje – mes turime ir gamybos padalinį), keitėsi dalis vadovų komandos. Tai buvo bendras mūsų visų įmonėje projektas, kurį kiekvienas valdėme pagal savo atsakomybių sritį. Tačiau – ir visuomet tai kartoju – kai laivo priekyje yra reiklus ir teisingas kapitonas, matantis, kur reikia nuplaukti ir palaikantis savo laivo įgulą – nėra neįmanomų dalykų. Minėto pokyčio rezultatas – darbuotojų įsitraukimas išaugo, įmonė džiaugėsi (ir tebesidžiaugia) finansiniais rezultatais, turime reikalingus žmones savo vietose ir esame kaip niekada „užsikūrę“ versti kalnus.

6. Ką dar norėtumėte pasiekti arba kokį projektą įgyvendinti?

Šiemet tikiuosi, noriu ir to pasieksime – kad įmonės darbuotojai ne tik žinotų įmonės vertybes, bet ir sudalyvautų akademijoje, kur dar giliau išjaus, supras, įsigilins, kokios pačių darbuotojų vertybės ir kodėl mūsų įmonės vertybės yra tokios ir ne kitokios. Noriu įgyvendinti įmonės savininko Odd Reitan viziją – kad „Reitan“ įmonė būtų atpažįstama, kaip labiausiai vertybėmis besivadovaujanti organizacija.

Taip pat šiemet jau įgyvendiname kliento patirties kokybės gerinimo projektą – ruošėmės daugiau nei pusmetį ir dabar jau skiname pirmus vaisius.

Šalia diegiame duomenų analitikos naują įrankį, toliau augame, plečiamės, atidarome įdomius konceptus, kuriems reikia kitokių, papildomų kompetencijų, tad pokyčiai vyksta nuolat, o su jais ir lydintys projektai😊.

Asmeninėje savirealizacijos temoje – turiu svajonę skaityti pranešimus iš ŽI srities prieš dideles auditorijas.

7. Ar naudojate technologijas personalo valdymo procesuose? Jei taip, kokias?

Tikriausiai, kaip ir daugelis įmonių – darbuotojų apskaitos sistemą, dokumentų valdymo sistemą, ERP, duomenų analitikos įrankį.

8. Šioje srityje daug kalbama apie technologijas ir automatizavimą, kaip, Jūsų nuomone, neprarasti „žmogaus“, kalbant apie „žmogiškuosius išteklius“?

Gyvenime ir pati, ir skatinu kitus, būti gerąja prasme tinginiais, pasikartojančiuose, vertės mažai kuriančiuose, techniniuose procesuose. Geriau jau šį darbą „dirbtų“ sistemos, DI. Na, o ko bent jau artimuoju metu nepakeis technologijos – emocinio ryšio, empatijos. Tad taip – svarbu automatizuoti, mažinti žmogiškųjų išteklių poreikį ten, kur darbus gali nuveikti sistemos, o žmonėms palikti veiklas, kur reikalingas žmogaus strateginis mąstymas, sprendimai, emocinis intelektas.

Todėl, kaip pavyzdys, kol galiu, neskubu atiduoti atrankų automatizuotoms sistemoms – matant žmogaus kūno kalbą, akis, girdint net balso tembrą, gali priimti visai kitokį sprendimą, nei žiūrint į gyvenimo aprašymą. Kuomet vykdau atranką, rašau, kad kandidatai gali savo gyvenimo aprašymo ir nesiųsti. Kad susisiektų patogiu būdu (el. paštu, telefonu, socialiniuose tinkluose ar programėlėse) ir tiesiog papasakotų apie save. Kaip apie žmogų.

Įdarbinus naują kolegą, vadovui svarbu turėti su savo žmogumi kokybiškų pokalbių. Ne tik matuoti veiklą rodikliais, bet ir pasikalbėti apie gyvenimą, pomėgius, emocinę ir fizinę būklę.

Pavyzdžiu turiu kolegę, kuri formuodama savo komandą ir turėdama be galo plačią atsakomybių sritį ir darbų 36 val. per parą, pirmiausia skyrė (ir tebeskiria) pakankamai laiko pokalbiams, norėdama pažinti, suprasti visą komandą. Darbuotojai buvo be galo nustebę, kad ji neklausė apie jų atsakomybes, rezultatus, o domėjosi jais tiesiog – kaip asmenybėmis.

Ir žinoma, svarbu – įmonės kultūra, mūsų visų elgesys, pavyzdys ir pagarba. Labai patinka prisiminti, kad „Jei Žmogus Žmogui Žmogus, tai ir Žmogus Žmogui Žmogus“.

9. Kaip tobulinate savo įgūdžius ir žinias personalo srityje?

Per praktiką ir teoriją. Praktiškai patirties įgaunu dalyvaudama įmonės veikloje ir projektuose, situacijose, kurių neteko valdyti iki šiol, taip pat „Verslo klube“ ar įvairiuose mokymuose su praktinėmis užduotimis, teoriškai – esu ICC sertifikuota koučerė, norėčiau ir planuoju šias žinias gilinti ir toliau, domiuosi NLP, emocinio intelekto vystymu ir įtaka. Na ir žinoma, kaip ir daugelis, domiuosi dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis.