Norėčiau gauti naujienlaiškius
...ir naujausią informaciją apie žmogiškųjų išteklių renginius bei kitą veiklą!
4 darbo dienų savaitė: „SmartHR Partners“ komandos eksperimentas
Reaguodama į žmogiškųjų išteklių bendruomenės diskusijas apie trumpesnę darbo savaitę, 2022 m. „SmartHR Partners“ komanda nusprendė atlikti savo eksperimentą ir vasarą dirbti 4 darbo dienas. Juris Zalans, „SmartHR Partners“ generalinis direktorius, dalijasi eksperimento įžvalgomis.
„Praėjusį pavasarį su kolegomis sutarėme, kad ateinančius tris mėnesius dirbsime nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Dirbtų valandų skaičius ir darbo užmokestis nesikeitė. Nusprendėme išbandyti tokį formatą, kad įgytume patirties dirbant trumpesne savaite. Šis eksperimentas mūsų komandai buvo sėkmingas, todėl jį tęsime ir šią vasarą. Ši patirtis padėjo mums pamatyti ir galimybes, ir apribojimus, dėl kurių, mano nuomone, šis darbo formatas šiuo metu tiktų tik nedaugeliui įmonių“, - sako Juris.
Tuo metu mūsų komandą sudarė 5 darbuotojai, kurių kasdienę veiklą daugiausia sudarė verslo konsultacijos vietoje ir nuotoliniu būdu, renginių planavimas ir turinio skaitmeniniams komunikacijos kanalams rengimas.
Tuo metu mūsų komandą sudarė 5 darbuotojai, kurių kasdienę veiklą daugiausia sudarė verslo konsultacijos vietoje ir nuotoliniu būdu, renginių planavimas ir turinio skaitmeniniams komunikacijos kanalams rengimas.
Privalumai:
✔️ Trumpesnė darbo savaitė tapo paskata lavinti laiko valdymo įgūdžius.
✔️ Našumas padidėjo, nes galėjome kritiškiau įvertinti, kas tuo metu yra svarbiausia ir kokias užduotis galima išbraukti iš darbų sąrašo.
✔️ Darbo dienos buvo dinamiškos, o tai suteikė šaunų pasitenkinimo jausmą dienos pabaigoje.
✔️ Kolegos gavo daugiau kokybiško poilsio, o tai teigiamai darė įtaką jų darbo rezultatams.
„Šis eksperimentas buvo gera proga kiekvienam iš mūsų atsigauti, nes leido kokybiškiau pailsėti ir rasti būdų, kaip dar geriau atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, kruopščiau planuoti darbo dieną, grupuoti užduotis, kad per dieną kelis kartus neperjunginėtume skirtingų temų. Tiesa, prie trijų poilsio dienų priprantama, ir tam tikru momentu ima atrodyti, kad to nebepakanka. Tai tarsi atlyginimo padidinimas, pradedi norėti daugiau“, - savo patirtimi dalijasi Juris.
✔️ Našumas padidėjo, nes galėjome kritiškiau įvertinti, kas tuo metu yra svarbiausia ir kokias užduotis galima išbraukti iš darbų sąrašo.
✔️ Darbo dienos buvo dinamiškos, o tai suteikė šaunų pasitenkinimo jausmą dienos pabaigoje.
✔️ Kolegos gavo daugiau kokybiško poilsio, o tai teigiamai darė įtaką jų darbo rezultatams.
„Šis eksperimentas buvo gera proga kiekvienam iš mūsų atsigauti, nes leido kokybiškiau pailsėti ir rasti būdų, kaip dar geriau atlikti savo darbą. Pavyzdžiui, kruopščiau planuoti darbo dieną, grupuoti užduotis, kad per dieną kelis kartus neperjunginėtume skirtingų temų. Tiesa, prie trijų poilsio dienų priprantama, ir tam tikru momentu ima atrodyti, kad to nebepakanka. Tai tarsi atlyginimo padidinimas, pradedi norėti daugiau“, - savo patirtimi dalijasi Juris.
Minusai:
⭕ Darbuotojams, kurie jau prieš eksperimentą buvo optimizavę savo darbo dieną, poreikis savaitės darbą sutalpinti į keturias dienas ėmė kelti stresą.
⭕ Darbų sąraše vis dar buvo užduočių, kurių atlikimo terminai buvo nustatyti, todėl buvo dienų, kai reikėjo dirbti ne standartinėmis darbo valandomis.
⭕ Dauguma klientų ir partnerių vis dar dirbo standartinėmis darbo valandomis ir tikėjosi, kad penktadienį būsime pasiekiami.
J. Zalans prisipažįsta, kad kai kada kolegos jautėsi kalti dėl penktadienį gauto elektroninio laiško ar skambučio, į kurį atsakė tik pirmadienį. „Paprastai bendraujame operatyviai, mūsų klientai ir partneriai tai žino, todėl keičiantis darbo tvarkai svarbu pradėti informuoti verslo partnerius apie šiuos pokyčius gerokai iš anksto.“
⭕ Darbų sąraše vis dar buvo užduočių, kurių atlikimo terminai buvo nustatyti, todėl buvo dienų, kai reikėjo dirbti ne standartinėmis darbo valandomis.
⭕ Dauguma klientų ir partnerių vis dar dirbo standartinėmis darbo valandomis ir tikėjosi, kad penktadienį būsime pasiekiami.
J. Zalans prisipažįsta, kad kai kada kolegos jautėsi kalti dėl penktadienį gauto elektroninio laiško ar skambučio, į kurį atsakė tik pirmadienį. „Paprastai bendraujame operatyviai, mūsų klientai ir partneriai tai žino, todėl keičiantis darbo tvarkai svarbu pradėti informuoti verslo partnerius apie šiuos pokyčius gerokai iš anksto.“
Išvados:
„Toks grafikas yra įmanomas tokiai komandai kaip mūsų, kai darbo turinys leidžia planuoti ir nereikalauja greitos reakcijos. Ir aš galėčiau rekomenduoti šią galimybę trumpam laikotarpiui pasiūlyti savo darbuotojams kaip papildomą premiją. Tačiau mūsų patirtis parodė ir koncepcinių apribojimų, dėl kurių tokį grafiką renkamės tik kaip trumpalaikį sprendimą vasaros sezono metu“, - tęsia Juris.
„Dabar man, kaip įmonės vadovui, kyla daugiau klausimų nei atsakymų, kaip tvarkytis su 4 dienų darbo savaite. Ar tai reiškia, kad turėčiau samdyti darbuotojus, dirbančius ne visą darbo dieną? Ar mano darbuotojai galėtų ieškoti antro darbo ne visą darbo dieną, kad uždirbtų daugiau? Jei taip, ar tai neprieštarautų idėjai mažinti darbo dienų skaičių, kad žmonės turėtų daugiau laiko sau? Kaip turėčiau mokėti jų darbo mokesčius, jei jie dirba vieną ar du darbus ne visą darbo dieną?“, - sako „SmartHR Partners“ vadovas.
Diskutuojant apie trumpesnę darbo savaitę paprastai minima Skandinavijos šalių patirtis. Latvijos verslo aplinka dar nėra pasirengusi pereiti prie tokio grafiko per vieną dieną, pabrėžia Juris.
„Yra nemažai sričių, kuriose darbuotojo atlyginimas ir įmonės apyvarta priklauso nuo aptarnautų klientų ir pagamintų prekių skaičiaus. Nemanau, kad Latvijoje dauguma darbuotojų sutiks gauti mažesnį atlyginimą už vieną papildomą laisvą dieną. Tas pats pasakytina ir apie verslininkus: norėdami kompensuoti vieną laisvą dieną, jie bus priversti priimti papildomus darbuotojus, kad užtikrintų, jog produktai būtų gaminami ir paslaugos teikiamos ankstesniu lygiu. Vėlgi tai pasakojimas apie papildomą naštą ir apie tai, ar verslininkai tam pasirengę?
Manau, kad visi, kurie kategoriškai kalba apie 4 dienų darbo savaitę kaip apie kitą vienintelę tiesą, gali būti neįsigilinę į verslo procesus arba iki galo jų nesupranta. Taigi, kaip ir daugelį dalykų, tai tikrai verta apsvarstyti, tačiau asmeniškai manau, kad Latvijoje dar turime nueiti ilgą kelią, kol didžiosios įmonės ir ekonomika bus pasirengusios tokiam žingsniui“, - apibendrina „SmartHR Partners“ generalinis direktorius.
„Dabar man, kaip įmonės vadovui, kyla daugiau klausimų nei atsakymų, kaip tvarkytis su 4 dienų darbo savaite. Ar tai reiškia, kad turėčiau samdyti darbuotojus, dirbančius ne visą darbo dieną? Ar mano darbuotojai galėtų ieškoti antro darbo ne visą darbo dieną, kad uždirbtų daugiau? Jei taip, ar tai neprieštarautų idėjai mažinti darbo dienų skaičių, kad žmonės turėtų daugiau laiko sau? Kaip turėčiau mokėti jų darbo mokesčius, jei jie dirba vieną ar du darbus ne visą darbo dieną?“, - sako „SmartHR Partners“ vadovas.
Diskutuojant apie trumpesnę darbo savaitę paprastai minima Skandinavijos šalių patirtis. Latvijos verslo aplinka dar nėra pasirengusi pereiti prie tokio grafiko per vieną dieną, pabrėžia Juris.
„Yra nemažai sričių, kuriose darbuotojo atlyginimas ir įmonės apyvarta priklauso nuo aptarnautų klientų ir pagamintų prekių skaičiaus. Nemanau, kad Latvijoje dauguma darbuotojų sutiks gauti mažesnį atlyginimą už vieną papildomą laisvą dieną. Tas pats pasakytina ir apie verslininkus: norėdami kompensuoti vieną laisvą dieną, jie bus priversti priimti papildomus darbuotojus, kad užtikrintų, jog produktai būtų gaminami ir paslaugos teikiamos ankstesniu lygiu. Vėlgi tai pasakojimas apie papildomą naštą ir apie tai, ar verslininkai tam pasirengę?
Manau, kad visi, kurie kategoriškai kalba apie 4 dienų darbo savaitę kaip apie kitą vienintelę tiesą, gali būti neįsigilinę į verslo procesus arba iki galo jų nesupranta. Taigi, kaip ir daugelį dalykų, tai tikrai verta apsvarstyti, tačiau asmeniškai manau, kad Latvijoje dar turime nueiti ilgą kelią, kol didžiosios įmonės ir ekonomika bus pasirengusios tokiam žingsniui“, - apibendrina „SmartHR Partners“ generalinis direktorius.
Straipsnio autorė: Elīna Harčenko
„SmartHR Partners“ komunikacijos ir projektų vadovė
„SmartHR Partners“ komunikacijos ir projektų vadovė
