Santykių ir bendravimo vaidmuo kuriant ir stiprinant darbuotojų gerovę aiškiai pažymėtas tarptautiniuose darbo aplinkos modeliuose. Šiame straipsnyje norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus – kaip sumanus ir atviras vidinis bendravimas šiuo metu veikia kolektyvų savijautą ir kaip išnaudoti vasarą, kad nepakenktumėte darbuotojų komandos darnumui ir tikrai pasirūpintumėte savo vidinių resursų atnaujinimu .

Šių metų pradžioje manėme, jog šiek tiek atsipalaiduosime ir atgausime stabilumo jausmą, tačiau naujienos apie netoliese vykstantį karą, vis garsesnės diskusijos apie rudenį laukiančią energetikos išteklių situaciją, o dabar ir signalai apie naują pandemiją aiškiai rodo, kad neužtikrintumas tampa mūsų natūrali būsena. Tai reiškia, kad visų organizacijų vadovai turi padėti savo komandai stiprinant lankstumą ir atsparumą esant tokiam neužtikrintumui. Kalbėdama apie pagalbą turiu omenyje ne nuolatinį laikymąsi už rankos, o bendravimo ir lyderystės praktikas, kurios padeda žmonėms prisiimti atsakomybę už savo vidinį atsparumą.

Kitas svarbus neapibrėžtumo aspektas – bendras nuovargis, kurį patiria žmonės, kai nemato šviesos tunelio gale. Labai svarbu, kad lyderiai suvoktų, ko žmonėms reikia šiuo metu, kad jie galėtų jausti save, savo komandą ir toliau produktyviai dirbti – ar tai tikrai ėjimas lynu, irklavimas plaustu, taikus pokalbis ar kas nors kito?

Bendravimo sąvoka yra toks pat garsus žodis kaip gerovė ir vis dėlto - bendravimas yra viskas. Mano nuomone, pastarieji dveji metai žmones labai atitolino vienas nuo kito, pašnekesiai užgeso, santykiai tapo blankūs. Esame įpratę būti atskirti ir svarbu paminėti, kad dabartinis noras grąžinti darbuotojus į biurus džiaugsmą teikia tik vienai daliai, kita dalis bando įveikti vidinius barjerus, kad vėl užmegztų ryšį su komandos draugais ir būtų pasiruošę bendrauti. Taigi, tai yra jautrus metas, kai lyderiai turi aiškiai suprasti, kad darbuotojams reikia ne tik laiko atkurti ryšį, bet ir palaikymo, kad tai sėkmingai padarytų.

Viena iš rekomendacijų būtų atidžiai klausytis, ką darbuotojai kalba apie naujas hibridines darbo sąlygas, apie savo jausmus, apie tai, kas jiems svarbu pereinant nuo nuotolinio prie dalinio buvimo. Tam pravers vadovų gebėjimas užduoti klausimus: kaip matote savo darbo dieną hibridinėmis sąlygomis? Ko reikia norint jausti komandinę dvasią? Koks būtų geriausias požiūris į bendradarbiavimą ir bendravimą mūsų komandoje? Žinoma, tokių klausimų aptarimui reikia laiko ir erdvės bei vadovo noro dalyvauti. Tačiau tai yra svarbiausia šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

Taip pat svarbu atrasti būdų, kurie sugrąžintų žmones į komandas, suteikdami jiems ramaus laiko atkurti santykius ir pasikalbėti. Priemonės tam gali būti įvairios, tačiau svarbiausia tikrai žinoti, ko komandai labiausiai reikia šiuo metu. Ir ne tai, ką manau aš, kaip vadovas, o tai, ką pasakė mano darbuotojai, būtų geriausias sprendimas.

Ir nors neneigiu aktyvių komandos formavimo renginių svarbos, manau, prieš užsisakant tokį fizinių ir protinių pastangų reikalaujantį renginį, kuris sutelkia tikslą į norą konkuruoti ir įrodyti savo lyderystę, atsiklauskite savo darbuotojų, ar tai yra geras būdas komandos stiprinimui. Jei viena komanda užsiima fizine veikla, kitai komandai tai gali tik sukelti daugiau įtampos. Be to, iš savo patirties galiu pasakyti, kad šiuo metu, kai daugelis jaučia emocinį ir fizinį išsekimą, pastūmėti darbuotojus intensyviai bendravimo veiklai gali atrodyti neprotinga.

Laikas praktikuoti pagarbų bendravimą

Gyvenant ir dirbant tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kokias šiuo metu išgyvename, galime sustiprinti kolektyvo gerovę pagarbaus bendravimo mokymais. Patirdami įtampą darbuotojai ir vadovai gali tapti nepakantūs vienas kitam, emocinė įtampa darbo aplinkoje gali sukelti stresą ir vėlesnes psichosomatines apraiškas. Siekiant pasirūpinti kolektyvo gerove, laikas vadovams sąmoningai susitelkti į pagarbaus bendravimo praktiką darbo aplinkoje ir tai įgyvendinti savo komandos santykiuose.

Tai net nebūtinai turi būti specialiai organizuoti mokymai, tai gali būti sąmoningai vadovo diegiama praktika, kurioje susitariame stiprinti gebėjimą nepertraukiamai klausytis, gebėjimą užduoti klausimus, padedančius geriau suprasti kitą žmogų, nebandyti laimėti savo teisybės, bet pabandyti susitarti dėl geriausio sprendimo. Tai praktika, apimanti empatijos skirtingoms nuomonėms, pažiūroms stiprinimą, taip pat gebėjimą teikti paramą kolegai tuo metu, kai matome, kad jo vidiniai ištekliai senka.

Pripažįstu, kad daugeliui skaitančių šį straipsnį atrodo, kad visa tai jau gerai žinoma, tačiau visuomenėje dabar labiau nei bet kada anksčiau pastebiu agresiją ir netoleranciją, kuri taip pat kenkia kolektyvų ir žmonių gerovei. Kita vertus, norime tai priimti ar ne, darbuotojų savijautos lygis yra tiesiogiai susijęs su gebėjimu efektyviai bendrauti, bendradarbiauti ir eiti bendro tikslo link.

Baigdama mintis apie komandos gerovės stiprinimą kokybišku bendravimu ir santykiais, noriu pasakyti, kad vasara yra tikrai palankus metas komandoms atsinaujinti ir atkurti bendruomeniškumo jausmą. Renkite susitikimus, mokymus, seminarus, mokymus lauke. Paklauskite savo komandų, kokia veikla lauke leistų atkurti asmeninius vidinius ir komandos išteklius, kurie padėtų atkurti bendravimą ir tarpusavio santykius.

Ieva Zaumane
Sisteminių pokyčių valdybos narė